Vėjo raitelis, pralekiantis bangomis žemai virš jūros. Realus, kaip jaunas Dzeusas ar subrendęs Orfėjas… Akiplėša… Kaip štormas atlekia ir, niekieno nesiklausęs daro, ką nori, akimirksniu įpučia liepsną iš seniai užgesusio laužo nuodėgulių, – įpūčia ir – užgesina. Arba palieka rusenti – amžinai,Net kai saulėlydis bus jau užgęsęs

Tekstas Vidmantės Jasukaitytės